penigas

×pẽnigas (vok. dial. (p)fenning) sm. (3^b) žr. pinigas: 1. Nunešė tris dešimtis penigų̃ sidabrinių DP163. Užmokėję ik mažiausiam penigėliui DP548. 2. KlG63, R Nevok penigų bei lobio Mž389. Daug penigų sargams davė, jeib nesakytų Mž279. Parodykiat man penigus donies BPII496. Ligonis penigais ant vaistų gelbėkime DP75. Atleidimą penigais pirkti Q7.